Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Sąjungos vėliava
lietuviųlietuvių
European Climate Pact

Klimato kaita

Klimato kaita kelia sparčiai didėjančią grėsmę mūsų pasauliui, tačiau visi galime kažką nuveikti, kad padėtume kovoti su ja ir kurti geresnę ateitį.

Kas yra klimato kaita?

Žmogaus veikla palaipsniui daro poveikį Žemės klimatui, nes dėl jos susidaro didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, kuris papildo natūraliai atmosferoje susidarantį tų dujų kiekį.

Šis papildomas ŠESD kiekis daugiausia susidaro deginant energijai gaminti reikalingą iškastinį kurą ir vykdant kitą veiklą, kaip antai kertant atogrąžų miškus, vykdant žemės ūkio veiklą, auginant gyvulius ir gaminant chemines medžiagas. Dėl žmogaus veiklos dažniausiai susidarančios ŠESD yra anglies dioksidas (CO2).

Šis papildomas dujų kiekis didina mūsų planetos atmosferos šiltnamio efektą, dėl kurio nepaprastai sparčiai kyla Žemės temperatūra ir labai keičiasi klimatas.

Dar žr.

Kokia dabartinė padėtis?

Dėl mūsų veiklos planetos temperatūra, palyginti su iki pramonės eros buvusia temperatūra, pakilo daugiau kaip 1 °C.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) veikloje dalyvaujantys mokslininkai įspėjo, kad visuotinis atšilimas 1,5 °C turės didelių ir net nepataisomų padarinių mūsų aplinkai ir visuomenei.

Kuo daugiau trikdome klimatą, tuo didesnis kyla pavojus mūsų visuomenei ir aplinkai.

Dar žr.

Kokie yra klimato kaitos padariniai?

Klimato kaitos padariniai jau jaučiami visame pasaulyje ir prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais jų bus daugiau ir jie bus rimtesni.

Jei ES nesiims kovos su klimato kaita veiksmų, tikėtina, kad mūsų vaikai pajus šiuos padarinius:

  • kasmet dėl oro taršos anksčiau laiko mirs 400 000 žmonių;
  • kasmet dėl karščio bangų mirs 90 000 žmonių;
  • pietiniuose ES regionuose turimo vandens sumažės 40 proc.;
  • kasmet su užtvindytų pakrančių problema susidurs 2,2 mln. žmonių;
  • kasmet bus patiriama 190 mlrd. EUR ekonominių nuostolių.

Šie klimato pokyčiai gali pakeisti mūsų planetą ir daryti poveikį aprūpinimui maistu, vandens tiekimui ir mūsų sveikatai. Nors pavojus kyla visiems, poveikį labiau jaučia skurstantys ir pažeidžiami asmenys.

Kuo didesnės problemos, tuo sunkiau ir brangiau bus jas spręsti. Būtent dėl to kovos su klimato kaita veiksmų geriausia imtis iš anksto.

Dar žr.

Kokie yra ES kovos su klimato kaita veiksmai?

ES jau ilgą laiką yra pasaulinės kovos su klimato kaita lyderė.

Dėdami pastangas įgyvendiname plataus užmojo politiką ES viduje ir glaudžiai bendradarbiaujame su tarptautiniais partneriais.

Mes jau pasiekėme savo 2020 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir parengėme planą, kaip iki 2030 m. šių teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc.

Europa siekia iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tai reiškia, kad turime kuo labiau sumažinti išmetamą ir padidinti iš atmosferos pašalinamą ŠESD kiekį, kad neutralizuotume ŠESD poveikį.

Šis tikslas iškeltas Europos žaliojo kurso dokumentuose – plataus užmojo priemonių rinkinyje, kuriuo siekiama išmetamą ŠESD kiekį sumažinti iki nulinio grynojo kiekio, o kartu užtikrinti, kad ateities kartų visuomenė būtų teisinga, sveika ir klestinti.

Turime ne tik mažinti išmetamą ŠESD kiekį, bet ir prisitaikyti prie dabartinių ir būsimų pokyčių. ES padeda gerinti pasirengimą ir didinti pajėgumus, kad galėtume į klimato kaitos poveikį reaguoti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

ES bendradarbiauja su kitomis šalimis ir regionais įgyvendinant pasaulinius klimato politikos veiksmus ir remia šalių partnerių, visų pirma pažeidžiamiausių, pastangas.

Be to, ES imasi veiksmų, kuriais siekia užtikrinti, kad atsigaudama po koronaviruso pandemijos Europa kartu taptų žalesnė, labiau skaitmenizuota ir atsparesnė.

Dar žr.

Kuo naudingi klimato politikos veiksmai?

Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės yra ir neatidėliotinas uždavinys, ir galimybė kurti geresnę ateitį visiems.

Padėti išsaugoti ir apsaugoti planetą šiandien ir ateityje gali kiekvienas iš mūsų, imdamasis klimatui ir aplinkai naudingų veiksmų.

Keli naudos visuomenei pavyzdžiai:

  • naujos žaliosios darbo vietos;
  • didesnis konkurencingumas;
  • ekonomikos augimas;
  • tyresnis miestų oras ir efektyvesnės viešojo transporto sistemos;
  • naujos technologijos, tokios kaip elektromobiliai arba prie elektros tinklo jungiami hibridiniai automobiliai, energiją efektyviai vartojantys namai arba pastatai su pažangiomis šildymo ir vėsinimo sistemomis;
  • saugus energijos ir kitų išteklių tiekimas, kad Europa taptų mažiau priklausoma nuo importo.

Tyrimai rodo, kad perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės visuomenės yra įvykdomas ir finansiškai įmanomas uždavinys. Klimato kaita ekonomikai ir visuomenei kainuos daug daugiau negu dabartinės kovos su ja priemonės.

Kuo aš galiu prisidėti?

Pertvarkoje dalyvaus visos visuomenės grupės ir visi ekonomikos sektoriai – nuo energetikos iki pramonės, transporto, pastatų, žemės ūkio ir miškininkystės sektorių. Jau turima daug reikalingų žinių ir rasta daug patikrintų sprendimų.

Ne mažiau svarbūs mūsų kasdieniai pasirinkimai. Dėl daugelio mūsų paskatintų pokyčių pagerės mūsų gyvenimas, judėjimas, namų vėsinimo ar šildymo ir gamybos bei vartojimo būdai.

Prisidėti gali kiekvienas, svarbus net ir mažiausias veiksmas!