Skip to main content
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjungos vėliava
European Climate Pact

Prioritetinės temos

Paktas apima daug veiklos rūšių, susijusių su kova su klimato kaita ir aplinkos apsauga. Susipažinkite su svarbiausiomis prioritetinėmis sritimis.

Žaliosios zonos

Europoje reikia daugiau žaliųjų zonų, kad būtume atsparesni su klimatu susijusioms grėsmėms ir grėsmėms sveikatai.

Bendradarbiavimas sprendžiant svarbias temas

Pradiniu etapu pagal paktą pirmenybė bus teikiama veiksmams keturiose srityse, kurios duoda tiesioginės naudos ne tik klimatui ir aplinkai, bet ir piliečių sveikatai ir gerovei: tai žaliosios zonos, ekologiškas judumas, ekologiški pastatai ir ekologiškos darbo vietos.

Pakto taikymo sritis yra atvira ir bus plėtojama remiantis jame dalyvaujančių žmonių ir organizacijų poreikiais ir indėliu.

ES veiksmai klimato ir tvarumo srityse

ES imasi veiksmų daugelyje sričių, pasitelkdama įstatymus, politiką ir programas. Susipažinkite su tam tikrais toliau pateikiamais pavyzdžiais.

Klimato srities veiksmai

ES siekia, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui būtų neutralus, t. y. tapti neutralizuoto ŠESD poveikio ekonomika.

Šis tikslas yra Europos žaliojo kurso pamatas ir atitinka ES įsipareigojimą pasaulio mastu vykdyti klimato politikos veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą. Siekdami, kad šis politinis įsipareigojimas taptų teisiniu įsipareigojimu, mes netgi pateikėme Europos klimato srities teisės akto pasiūlymą.

Siekdami padėti mums pasiekti šį plataus užmojo tikslą, taip pat siūlome padidinti 2030 m. klimato ir energetikos tikslus. Pagal 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinsime 55 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.

Pagrindiniai ES klimato srities teisės aktai ir politika

Aktyviai bendradarbiaujame su kitomis šalimis ir regionais, kad pasiektume Paryžiaus susitarimo tikslus, ir esame pagrindiniai tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo teikėjai, padedantys besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.

Dar žr.

Biologinė įvairovė

Atėjo laikas ištaisyti mūsų sugadintą santykį su gamta. To reikalauja klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir pražūtingų pandemijų plitimas.

ES biologinės įvairovės strategija padės Europai iki 2030 m. pradėti atsigauti ekologijos srityje:

  • Iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinį bei privatųjį finansavimą, per metus biologinei įvairovei skirti 20 mlrd. EUR
  • Pasiekti, kad saugomoms teritorijoms Europoje priklausytų bent 30 proc. sausumos ir 30 proc. jūros
  • Atkurti nualintas ekosistemas visoje Europoje
  • Iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių
  • Iki 2030 m. pesticidų naudojimą ir kenksmingumą sumažinti iki 50 proc.
  • Siekti, kad ES pirmautų pasaulyje sprendžiant biologinės įvairovės krizę

Dar žr.

 

Biodiversity
guenterguni

Tvarios maisto sistemos

ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“ europiečiams bus užtikrinta galimybė gauti sveikų, įperkamų ir tvarių maisto produktų:

  • Saugoti aplinką ir išsaugoti biologinę įvairovę
  • Iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių ir pavojingų pesticidų naudojimą
  • Spręsti klimato kaitos klausimus
  • Užtikrinti sąžiningą ekonominę grąžą tiekimo grandinėje
  • Pasiekti, kad iki 2030 m. būtų ekologiškai ūkininkaujama iki 25 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės.

Dar žr.

Švari energija

Norint pasiekti kovos su klimato kaita tikslus, ypač svarbu mažinti ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Pagrindiniai mūsų principai

  • Teikti pirmenybę efektyviam energijos vartojimui ir plėtoti elektros energijos sektorių, grindžiamą daugiausia atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais
  • Užtikrinti saugų įperkamos energijos tiekimą Europos Sąjungoje
  • Sukurti visiškai integruotą ir tarpusavyje sujungtą skaitmeninę ES energijos rinką

ES energetikos sistemos integravimo ir vandenilio strategijos padės sukurti našesnį ir geriau tarpusavyje susietą energetikos sektorių, taip siekiant dviejų tikslų – turėti švaresnę planetą ir stipresnę ekonomiką.

Tai labai svarbu siekiant Europos tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, nes energetikos sistemai tenka 75 proc. mūsų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Dar žr.

 

Clean energy
Young maintenance engineer team working in wind turbines at sunset
serts

Tvari pramonė

Norint pasiekti mūsų klimato ir aplinkos apsaugos tikslus reikalinga žiedine ekonomika grindžiama pramonės politika.

Europos pramonės strategija žaliajai pertvarkai remti

  • Skatinti naujų neutralaus poveikio klimatui ir žiedinių produktų rinkų kūrimą
  • Modernizuoti ir išnaudoti vidaus ir pasaulines galimybes, kad būtų užtikrinta mūsų pažanga ir gerovė ateityje
  • Mažinti energijai imlių pramonės šakų, pvz., plieno ir cemento, priklausomybę nuo iškastinio kuro

Komisija pristatys žiedinės ekonomikos veiksmų planą, pagal kurį pirmenybė bus teikiama medžiagų kiekio mažinimui ir jų pakartotiniam naudojimui prieš jas perdirbant. Siekiant, kad aplinkai kenksmingi produktai nebūtų tiekiami ES rinkai, bus nustatyti atitinkami būtinieji reikalavimai. Bus kovojama su melagingais ekologiškumo teiginiais.

Daugiausia dėmesio bus skiriama ištekliams imliems sektoriams, pavyzdžiui, tekstilės, statybos, elektronikos ir plastikų.

Dar žr.

Statyba ir renovacija

Pastatams tenka apie 40 proc. Europoje suvartojamos energijos, tačiau kasmet tik 1 proc. pastatų po renovacijos paverčiama efektyviai energiją vartojančiais pastatais. Be to, pastatams statyti, naudoti ir renovuoti reikia labai daug energijos ir išteklių, pavyzdžiui, smėlio, žvyro ir cemento.

Įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ per ateinančius dešimt metų bus padvigubinti metiniai pastatų renovacijos rodikliai:

  • gerinant pastatuose gyvenančių ir jais besinaudojančių asmenų gyvenimo kokybę
  • mažinant Europos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį
  • sukuriant statybų sektoriuje iki 160 000 papildomų žaliųjų darbo vietų

Kadangi beveik 34 mln. europiečių negali sau leisti tinkamai šildyti būsto, renovacija taip pat yra svarbus atsakas į energijos nepriteklių. Ji gali padėti spręsti pažeidžiamų asmenų sveikatos ir gerovės problemas ir kartu sumažinti jų sąskaitas už energiją.

Dar žr.

 

Sustainable mobility
Modern tram in the old town of Reims, France
Xantana

Tvarus judumas

Transportui tenka ketvirtadalis viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir šis skaičius toliau auga.

Europos žaliuoju kursu siekiama iki 2050 m. 90 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį

  • Įtraukti jūrų sektorių į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą
  • Sumažinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių oro transporto bendrovėms pagal prekybos apyvartiniais taršos leidimais taisykles
  • Iki 2025 m. įrengti maždaug 1 mln. viešųjų įkrovimo ar degalų papildymo punktų, siekiant aprūpinti Europos keliuose atsirasiančius 13 mln. netaršių ir mažataršių transporto priemonių
  • Didinti geležinkelių arba vandens naudojimą krovininiam transportui
  • Paskelbti 2021 m. Europos geležinkelių metais, skirtais geležinkelių sektoriui remti kaip tvarioms, novatoriškoms ir saugioms transporto priemonėms
  • Įgyvendinant iniciatyvą „Bendras Europos dangus“ iki 10 proc. sumažinti oro transporto išmetamų teršalų kiekį be papildomų išlaidų vartotojams ir įmonėms

Dar žr.

Taršos šalinimas

Tarša kenkia mūsų sveikatai ir aplinkai. Tai svarbiausia su aplinka susijusi įvairių psichinių ir fizinių ligų ir ankstyvų mirčių, ypač vaikų, tam tikromis ligomis sergančių žmonių ir vyresnio amžiaus žmonių, priežastis.

Tarša ne tik kenkia žmonių sveikatai, bet ir yra viena iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Ji silpnina ekosistemų gebėjimą atlikti tokias funkcijas kaip anglies dioksido sekvestracija ir nukenksminimas.

  • Nulinės taršos veiksmų planas padės geriau užkirsti kelią oro, vandens, dirvožemio ir vartojimo produktų keliamai taršai ir ją ištaisyti, o nulinės taršos užmojai bus įtraukti į visas politikos sritis.
  • Metano strategija siekiama pažaboti temperatūros pokyčius iki 2050 m., gerinti oro kokybę ir stiprinti ES pirmavimą pasaulyje kovojant su klimato kaita.
  • Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti bus grindžiama sudėtingais Europos teisės aktais dėl cheminių medžiagų, siekiant geriau apsaugoti piliečius ir aplinką ir skatinti inovacijas, susijusias su saugiomis ir tvariomis cheminėmis medžiagomis.

Dar žr.

Tvarus finansavimas ir investicijos

Siekiame remti mūsų Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, greta viešųjų lėšų naudodami privačiąsias investicijas perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui, klimatui atsparios, efektyvaus išteklių naudojimo ir teisingos ekonomikos.

Finansų sektorius gali padėti:

  • perorientuoti investicijas į tvaresnes technologijas ir verslą,
  • tvariai finansuoti ilgalaikį augimą,
  • padėti kurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato kaitos poveikiui atsparią ir žiedinę ekonomiką.

Šiuo metu ieškome būdų, kaip tvarumo aspektus įtraukti į mūsų finansų politikos programą ir sutelkti finansavimą tvariam augimui.

Dar žr.

Teisinga pertvarka

Pertvarka siekiant tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos turi vykti sąžiningai, nė vieno nepaliekant nuošalyje.

Kai kurios teritorijos, labai priklausomos nuo gavybos pramonės ir susijusios energijos gamybos, taip pat daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, turės restruktūrizuoti ir (arba) įvairinti savo ekonomiką, išlaikyti socialinę sanglaudą, (per)mokyti nukentėjusius darbuotojus ir jaunimą pasirengti būsimoms darbo vietoms.

Siekdama spręsti konkrečias šių regionų problemas, Komisija įdiegė Teisingos pertvarkos mechanizmą, pagal kurį teikiama tikslinė parama.

Dar žr.

Miestai ir regionai

Europos regionai patirs vis didesnį klimato kaitos poveikį. Pereinant prie žaliosios ekonomikos ypač svarbūs veiksmai visos Europos miestuose, miesteliuose ir kaimo vietovėse.

Dar žr.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Moksliniai tyrimai ir inovacijos atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita.

ES ir tarptautiniai moksliniai tyrimai gerokai pagerino mūsų supratimą apie klimato kaitos priežastis. Šiandienos neatidėliotinas uždavinys – ištirti ir prognozuoti klimato kaitos poveikį ir veuiksmingai į jį reaguoti.

Dar žr.

Tarptautiniai veiksmai

ES sprendžia pasaulines tvarumo problemas imdamasi veiksmų Europoje ir bendradarbiaudama su Europai nepriklausančiomis šalimis ir regionais.

Dar žr.